Spalvos temperatūra

Turbūt daugelis jūsų pastebėjote jog ksenoninių lempučių charakteristikų saraše būna skaičiai: 4300, 5000, 6000, 8000 rečiau pasitaiko ir kiti didesni ar mažesni skaičiai. Ir dažniausiai prie šių skaičių būna priraštyta “K” raidė. Šis skaičius su “K” raide reiškia kokios spalvos šviesą spinduliuoja ksenoninė lemputė.

Fizikoje egzistuoja tokia savoka kaip “juodas kūnas” tai yra įsivaizduojamas idealiai ir visiškai juodas kūnas į kurį krentanti šviesą neatsispindi.  O šio kūno paties spinduliuojama energija (šviesa arba šiluma) vadinama “juodojo kūno spinduliavimu”. Pradžiai gali pasirodyti painu kuom tai susiję su ksenoninėmis lemputėmis, bet esmė yra labai paprasta. Kaisdami kūnai pradeda vis daugiau spinduliuoti iš savęs šilumos, o vėliau ir šviesos. Juodojo kūno spinduliavimo teorija apibrėžia tai iki kokios temperatūros reikia įkaitinti visiškai juodą kūna (medžiagą), kad ji pradėtų spinduliuoti tam tiksos spalvos ir intensyvumo šviesą. Pvz. anglis yra visiškai juoda, bet net jei beorėje erdvėje ją įkaitinsime iki maždaug 1000-1200 laipsnių pagal Celsijų tai toks anglies gabaliukas pradės švytėti raudonai, keliant toliau temperatūrą jo švytėjimo intensyvumas didės ir keisis švytėjimo spalva. Kad dar lengviau įsisavinti esmę prisiminkite paprastos lemputės siūlelį, kol jis šaltas ir per jį neteka elektros srovė jis yra pilkas, kai tik tekanti elektros srovė jį įkaitina jis pradeda švytėti skleisdamas geltona intensyvią šviesą. Žemiau yra paveiksliukas vaizduojantis grafiką su temperatūromis ir spalvinėmis tos temperatūros reikšmėmis.

Visiškai juodi objektai būdami įšilę iki kambario temperatūros (apie 20 laispnių pagal Celsijų) pagrinde spinduliuoja šilumines bangas – infraraudonuosius spindulius. Pakėlus šia temperatūrą iki beveik 1000 laipsnių pagal Celsijų toks objektas pradėtų skleisti tamsiai raudoną šviesą, didinant temperatūrą šviesos intensyvumas didėtų ir spalva palaipsniuiu keistūsi tokia seka: raudona->oranžinė->geltona->balta-žydra->mėlyna-ryškiai mėlyna->fioletinė ir t.t. Reiktų atsižvelgti ir į tai, kad idealiai juodų kūnų neegzistuoja todėl spalvinės savybės gali skirtis priklausomai nuo medžiagų tipo.

Ksenonės lempos kurias galima įgyti savo automobiliui turi spalvinę šviesos temperatūrą nuo grubiai 3000 laipsnių pagal Kelviną iki 14000 laipsnių pagal Kelviną. Visgi geriausios charakteristikos šviesa yra diapazone tarp 4300 ir 5000 laipsnių pagal Kelviną nes tokia šviesa atitinka tą šviesą kurią generuoja saulė pietų metu giedrą vasaros dieną. Žmogaus akis pripratusi prie tokios šviesos ir geriau mato objektus apšviestus tokia šviesa. Kraštutinės ksenoninių lempų spinduliuojamos šviesos yra nepraktiškos nes yra neįprastos žmogaus akiai, mažiausios spalvinės temperatūros ksenoninės lempos naudojamos priešrūkiniams žibintams, jos yra ryškiai geltonos ir gerai matomos net esat tirštam rūkui, o didžiausios temperatūrinės reikšmės xenon lempos spinduliuoja fioletinę/rožinę/žalsvą šviesą kuri atrodo įdomiai, bet dėl savo apšvietimo savybių yra nepraktiška.

Mes rekomenduotumėme rinktis arba 4300K arba 5000K lemputes jei norite idealaus kelio apšvietimo ir 6000K lemputes jei norite kiek mėlynesnės šviesos ir išskirtinumo savo automobiliui.